www.kvepalai.lt

 

Šių metų vasario 26 dieną Marijampolėje vyko konferencija „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Vis netylančios ir kaskart atsinaujinančios diskusijos dėl valstybinių miškų privatizavimo ar naujai sumąstyta idėja valstybės įmones pakeisti akcinėmis bendrovėmis, paskatino organizuoti konferenciją kartu su mokslo, valdžios, miškininkų ir medienos perdirbėjų atstovais. Konferenciją organizavo Marijampolės apskrities viršininko administracija, Lietuvos miškininkų sąjunga ir Medienos perdirbėjų asociacija.

 

Praėjusiais metais miškų pareigūnai, Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nustatė šešis šimtus neteisėtų miško kirtimų atvejų, kurių metu iškirsta beveik 14 tūkst. kubinių metrų medienos.

 

Aplinkos ministerija patvirtino naujas Miško kirtimų taisykles, kurios supaprastins dabar galiojančią kirtimų tvarką, sudarys geresnes prielaidas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išsaugoti, racionaliai ir darniai naudoti miško išteklius, puoselėti produktyvius medynus. Jos įsigalios kovo 1 dieną.

 

Ar Lietuvos miškai dar tebepriklauso Lietuvai, taigi ir mums visiems? Lietuvis ir miškas – neatskiriamos sąvokos. Nuo seno miškai buvo lyginami su gamtos šventove, o apie miškininko profesiją buvo kalbama su pagarba. Dabar, tarsi kam mostelėjus burtų lazdele, miškai, jų valdymas, naudojimas tapo priešpriešos, įvairių kaltinimų, anoniminių skundų poligonu.

 

Šią žiemą daugelyje šalies rajonų jau susidarė gana stora (kai kur - apledėjusi) sniego danga, pabloginusi ne tik smulkiosios faunos, bet ir kanopinių žvėrių (ypač stirnų) mitybos ir žiemojimo sąlygas.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms ir papildymams ir teikia juos Seimui. Papildytas Miškų įstatymas įteisintų kompensacines priemones už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

 

Siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas miško savininkams rūpintis privačiais miškais ir juose tvarkytis, Aplinkos ministerija šiemet numačiusi pakeisti miškų valstybinės priežiūros, apsaugos ir kontrolės sistemą, gerokai daugiau dėmesio skirti miško savininkų švietimui, mokymui ir konsultavimui.

Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą.
Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.

 

Š. m. gruodžio 18 d. 13:00-18:00 val. Kelmės miesto Atgimimo aikštėje, Tytuvėnų, Užvenčio,
 Kražių ir Šiluvos miestelių centrinėse aikštėse VĮ Tytuvėnų miškų urėdija, vykdydama Generalinės miškų
urėdijos prie Aplinkos ministerijos organizuojamą akciją “Parsinešk Kalėdas į savo namus”, gyventojams
dovanos kalėdinių eglių šakas.

Keiskime požiūrį ir į šventines tradicijas , nekirskime eglutės,   papuoškime namus jos šakele.

 

Telefonas pasiteirauti  8 427-56240 

 

Metai baigiasi viena gražiausių tradicinių švenčių – Šventomis Kalėdomis. Įprasta tradicija lietuvio šeimoje – puošti Kalėdų eglutę. Pasak tyrinėtojų, šis paprotys atėjo iš Vokietijos ir prigijo mūsų regione. Bet prieš tai, romėnai ir graikai savo būstus puošė eglių šakomis.