www.kvepalai.lt

  Meteorologų nuomone, stiprūs vėjai taps dažnesni, todėl galima tikėtis dar ne vieno išversto ar nulaužto medžio.

  Ministras Gediminas Kazlauskas antradienį lankėsi škvalo nusiaubtuose Valkininkų ir Alytaus urėdijų miškuose.

  Rugpjūčio 9 d. Trakų miškų urėdijos Onuškio girininkijoje organizuotas girininkų pasitarimas, kurio metu girininkai įpareigoti tiksliai registruoti privačių miškų savininkų pranešimus apie jų miškuose padarytus abiotinius pakenkimus, t.y. praūžusio škvalo padarinius. Visų girininkijų valstybiniams miškų pareigūnams pavesta konsultuoti privačių miškų savininkus visomis darbo dienomis, taip pat esant galimybei vykdyti biržių atrėžimo paslaugas. Nesant tokios galimybės – suteikti informaciją apie tokias paslaugas atliekančius ne miškų urėdijos specialistus.

  Rugpjūčio 8-9 d. audros metu šalies miškuose išversta ir išlaužta daugiau nei pusė milijono kietmetrių medienos. Stichinės nelaimės metu labiausiai nukentėjo VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Varėnos, Valkininkų miškų urėdijų miškai.

  Šių metų rugpjūčio 8 d. praūžęs škvalas Lietuvoje padarė nemažų nuostolių miškininkams.

  Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais iki liepos 30 d. užregistruoti 98 miško gaisrai 18,9 ha plote, iš jų 49 miško gaisrai privačiuose miškuose 9,0 ha plote ir 5 miško gaisrai 0,3 ha plote kitų valdytojų miškuose (2009 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 439 miško gaisrai 281 ha plote).
   Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo išvykusios daugiau nei 450 kartų.

  Kasmet pasaulyje, daugiausia atogrąžų regionuose, nelegaliais kirtimais suniokojama 13 mln.ha miškų, kurių mediena turtina nusikalstamas grupuotes.

  Vasarą daugėja poilsiautojų, kurie pramogauja gamtoje su keturračiais, nepagalvodami apie motorinių transporto priemonių daromą žalą gamtai. Dažnai lekiantį keturratį išvysi ir saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Nekultūringas keturračių naudojimas gamtoje suardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, labai kenkia laukinei gyvūnijai (ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką.

  Spigino 33 laipsnių karštis, o Druskininkų miškininkai “padegė mišką”. Gaisro imitacijos reikėjo elektroninėms priešgaisrinio stebėjimo kameroms patikrinti.Druskininkų miškų urėdijoje praėjusį penktadienį pradėjo veikti pirma Lietuvoje antžeminė automatinė miško gaisrų aptikimo sistema.

  Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų.