www.kvepalai.lt

Neįgaliesiems

  Aplinkos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už neteisėtų statinių statybą miško žemėje. Iki šiol piliečiams už tai grėsė bauda nuo 250 iki 500 litų, pareigūnams - nuo 500 iki 1 tūkst. litų bauda. Siūloma, kad piliečiams už tai grėstų nuo 2500 iki 5 tūkst. litų, pareigūnams – nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda.

  „Nusistovėjus sausiems orams šalyje ženkliai išaugo gaisrų, kylančių atvirose teritorijose (pievose, miškuose, durpynuose). Šiemet jau užregistruoti 4853 tokie gaisrai, jų metu išdegė per 9,7 tūkst. ha atvirų teritorijų ploto. Sinoptikai artimiausiu metu žymesnių orų permainų nežada, todėl labai tikėtina, kad gaisrų atvirose teritorijose pavojus didės. Būtent dėl nedrausmingų poilsiautojų ir miško lankytojų, dėl jų neatsakingo elgesio su ugnimi daugiausiai ir kyla miško bei atvirų teritorijų gaisrai. Dėl to būtina imtis papildomų priemonių miško priešgaisrinės apsaugos stiprinimui“, – teigiama bendrai pasirašytame ministrų kreipimesi.

  Biokurą galinčių kūrenti katilinių tinklas Lietuvoje plečiamas, tačiau kol kas šilumos tiekėjai neskuba sudarinėti su valstybinėmis miškų urėdijomis smulkintos medienos skiedros pirkimo sutarčių per energijos išteklių biržą.

  Neseniai Kuršių nerijoje, šįkart Rusijos teritorijoje, kilus dar vienam gaisrui, Aplinkos ministerija rekomendavo apriboti lankymąsi ne tik Neringos miesto savivaldybės administruojamos teritorijos, bet ir kituose Lietuvos miškuose, mat daugelyje iš jų pasiekta jau IV gaisringumo klasė.

  Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, urėdijų ir saugomų teritorijų miškų pareigūnai šiemet per pirmąjį pusmetį nustatė 283 neteisėtų miško kirtimų atvejus, kai buvo iškirsta 6,6 tūkst. kubinių metrų medienos. 150 tokių atvejų išaiškinta valstybiniuose miškuose. Juose neteisėtai iškirsta 1,5 tūkst. kubinių metrų medienos. Privačiuose miškuose nustatyti 133 neteisėtų miško kirtimų atvejai, kurių metu iškirsta 5,1 tūkst. kubinių metrų medienos.

  Miškininkų aiškinimai, kad valstybinės urėdijos griežtai vadovaujasi Vyriausybės patvirtintomis Prekybos mediena taisyklėmis ir niekam neteikia jokių privilegijų, atsimuša lyg žirniai į sieną. Prekybos mediena tvarka buvo dešimtis kartų peržiūrėta, keista, prekybos taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į pramonininkų pageidavimus. Bet priekaištai, kad urėdijos užsiima neskaidria medienos prekyba, diskriminuodamos vietinius medienos perdirbėjus, nesibaigia.

  Lietuva – žaliuojantis kraštas, tad itin daug dėmesio yra skiriama miškams, apželdinimui mišku ir jų veisimui. Tam buvo suformuotos dvi priemonės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą. Nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 30 d. bus galima teikti paramos paraiškas pirmajam ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku. Šiais metais pateikus paramos paraišką, miškas turi būti įveistas ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d.

  Miškas ar žvėrys? Šis klausimas visada iškyla tiems, kurie turi atsodinti iškirstus miškus arba nori įveisti naujus nuošaliose, nederlingose vietovėse.  

  Nors pagrindiniai kirtimų bei miško atkūrimo darbai atliekami žiemą ir pavasarį, šiltuoju metų laiku miškui reikalinga nuolatinė priežiūra ir stebėsena. Miško sanitarinės apsaugos užtikrinimas yra vienas reikšmingiausių vasaros darbų.

  Siekiant efektyvinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir optimizuoti valstybės institucijų funkcijas, šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įsteigti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).