www.kvepalai.lt

Neįgaliesiems

Pagrindinis valstybinių miškų įmonių - urėdijų pajamų šaltinis - mediena. Prasidėjus ekonominei krizei krito jos kainos, sumažėjo paklausa šalies ir tarptautinėje rinkoje.

Privačių miškų savininkai tokiu nepalankiu laikotarpiu sumažino kirtimus, o kai kurie visai atsisakė miško ruošos, kol vėl atsigaus prekyba mediena. Tačiau valstybinės urėdijos negali nutraukti medienos gamybos - jos susietos sutartimis su medienos perdirbėjais, kuriems įsipareigojusios nepertraukiamai tiekti medieną, nepaisant, kokios žemos kainos bebūtų. Be to, jeigu urėdijos nutrauktų medienos gamybą, jos nustotų ir egzistuoti. Todėl medienos pardavimo konkursai vyksta du kartus per metus (gegužės ir lapkričio mėn.) pagal šiuo metu galiojančias prekybos apvaliąja mediena taisykles.

Lapkričio 19 d. 10 val. visose 42 miškų urėdijose vyko apvaliosios medienos pardavimo 2010 metams viešieji konkursai. Valstybinis miškų sektorius pasiūlė parduoti 1350,4 tūkst. kub. m medienos.

Apie konkursą Dubravos (Kauno r. sav.) eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje su miškų urėdu Kęstučiu ŠAKUNU kalbėjosi „ŪP“ korespondentas Polikarpas RAGOŽIS.

 

 

Gamtos mokslų žinovą stebina, kiek nedaug privačių valdų savininkai žino apie žaliąjį gamtos apdarą.

Jei norime suvokti, kaip keičiasi mūsų mentalitetas, akcentuokime mūsų požiūrį į mišką.

Su kuo asocijuojasi daiktavardis "miškas"? Vis dar su gyvuoju medžiu ar jau su mediena? Ir koks tame kadaise dar šventame žodyje likęs medžio ir medienos santykis. Baisoka, bet mūsų pragmatiškais laikais dominuoja mediena. Geriausiu atveju mums miškas nėra jokia šventa vieta.Tik sezoninis uogų, grybų, šaudomų žvėrių telkinys. Ir vieta, kur tyliai galima išpilti kėbulą šiukšlių. Ar numesti dar svylančią nuorūką.

Paplitusių paukščių, pavyzdžiui, lakštingalų, varnėnų ar gegučių pradėjo mažėti daug greičiau nei retai pasitaikančių jų giminaičių.

Pastaruoju metu sustiprėjo puolimas prieš valstybinius miškus valdančias urėdijas – neva valstybei jos neduoda jokios naudos. Tačiau ne tik urėdai, bet ir privačių miškų savininkai įtaria, kad už tokių kaltinimų slypi miškų privatizavimo iniciatorių interesai.

Šiandien, spalio 26 d., prasideda akcija „Miškas 2009“, kurią rengia Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Generalinė miškų urėdija ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Ji tęsis iki lapkričio 9 d.

Šiuo metu vis dar renkamos paraiškos Europos Sąjungos (ES) paramai gauti už trumpos rotacijos plantacinių želdinių auginimą. Kadangi neseniai keitėsi paramos priemonės įgyvendinimo taisyklės, ji tapo prieinama didesniam būriui asmenų.

Paprastasis ąžuolas – Lietuvai būdinga ir viena vertingiausių vietinių miško medžių rūšių. Pagal istorinius šaltinius XVI a. ąžuolynų Lietuvoje buvo daug daugiau – mišrių su ąžuolais ir plačialapių miškų buvo 15-20% visų miškų ploto. O 2005 m. sausio 1 d. ąžuolynai užėmė tik 1,9 % (37308 ha) visų miškų ploto.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miško at­kūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimundo Pelecko teigimu, šiemet šalyje planuojama atkurti 8 tūkst. 560 ha miškų. Tai būtų 8 proc. mažiau nei pernai. „Miškų atkūrimo darbams numato­ma išleisti 15,6 mln. Lt, arba 34 proc. lėšų mažiau nei praėjusiais metais, - „UP“ sakė R. Peleckas. - Šį rudenį mišką atkurti numačiu­sios Biržų, Jurbarko, Nemenčinės ir Vilniaus, o įveisti - Kaišiadorių, Kupiškio ir Zarasų urėdijos.“

Miškų savininkai ir valdytojai nuo rugsėjo 7 d. gali teikti paraiškas gauti ES paramą, jei nori plėsti, įrengti ar atnaujinti miškų rekreacinę infrastruktūrą, formuoti didesnės ekologinės vertės medynus.