|
Valstybė ir miškas |
|
|
2011-02-03 |
 | Miškų, kaip nacionalinio turto, vertė dažniausiai yra skaičiuojama vertinant tik medienos išteklius ir siekia apie 10 mlrd. Lt. Tačiau ne mažiau vertingos yra kitos miško funkcijos kaip anglies sekvestravimas (kaupimas), rekreacija bei oro, dirvožemio, vandenų, biologinės įvairovės apsauga. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Gili ši žiema. Tai – didelis išbandymas miško žvėrims |
|
|
2011-01-27 |
 | Gili ši žiema. Tai – didelis išbandymas miško žvėrims. Jiems baisiausia ne šaltis, o organizmą sekinantis pašaro stygius, dėl kurio žvėrį pakerta ligos. Visi mes suprantame, kad mūsų pagalba jiems labai reikalinga ir svarbi. Padeda kuo gali visi: moksleiviai, jų tėveliai, seneliai, ūkininkai, įvairios organizacijos. Urėdija nuolat rūpinasi kelių atvalymu bei pašarų atvežimu iki žvėrių šėrimo vietų. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Miško naudojimas valstybiniuose miškuose 2000 – 2010 metais |
|
|
2011-01-20 |
 | Per 10 metų miškų urėdijos vykdydamos kirtimus sukaupė 1,1 mln. ktm. medienos rezervą stichinių nelaimių padarinių likvidavimui. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ar medieną vežiosim efektyviau? |
|
|
2011-01-20 |
 | 2010 m. rudenį Generalinė miškų urėdija, Privačių miškų savininkų ir vežėjų asociacijos inicijavo pasitarimą Susisiekimo ministerijoje dėl įstatymo, numatančio didesnį maksimalų medieną vežančios transporto priemonės svorį – 48 t, nekeičiant ašies apkrovų (šiuo metu leidžiamas 40 t svoris). Tam pritaria ir Kelių direkcija, numačiusi maršrutus ir transporto srautus, tačiau įstatymo projektas įstrigo Seime – keliauja per komitetus, o taip reikalingo sprendimo vis dar nėra. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Miškininkų išmintis ir ambicijos |
|
|
2011-01-20 |
 | Praėjusiais metais į viešumą plačiai iškilusios įtampos šalies miškininkystės sektoriuje neslopsta ir naujųjų pradžioje. Redakcija gavo socialinių mokslų daktaro Kęstučio Jaskelevičiaus rašinį, kuriame aptariamos susidariusių įtampų priežastys ir šaltiniai. Žurnalas „Miškai“ yra atviras visoms korektiškai reiškiamoms nuomonėms ir skatina visus oponentus įrodinėti savo požiūrio teisingumą atvirose diskusijose, pateikiant pagrįstų ir svarių argumentų. Siūlome susipažinti su socialinių mokslų daktaro argumentais. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Urėdija – ne baubas |
|
|
2011-01-20 |
 | Su dideliu susidomėjimu žvelgiu į dvispalvį žemėlapį Jonavos miškų urėdijoj. Bandau vizualiai atspėti, kiek urėdijos veiklos zonoje privačių ir kiek valstybinių miškų. Abiejų spalvų kone apylygiai. Kaip sekasi urėdijos darbuotojams derinti valstybinių ir privačių miškų interesus? Kokie tarpusavio santykiai – antagonizmas ar taikus bendradarbiavimas? Mano pašnekovai ir gidai šių dviejų skirtingų nuosavybių labirintuose – buvęs seimo narys, dabar Jonavos urėdo pavaduotojas miškininkystei Juozas Jaruševičius bei tos pačios urėdijos miškotvarkos inžinierius, tiesiogiai kuruojantis privačius miškus Saulius Banevičius. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
2011-ieji – tarptautiniai miškų metai |
|
|
2011-01-06 |
 | Šiuo metu miškais padengta 31 proc. mūsų planetos sausumos ploto. Miškuose gyvena daugiau kaip 300 mln. žmonių, ir daugeliui jų miškas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pasaulio miškai įgauna vis didesnę reikšmę klimato kaitos kontekste, todėl labai svarbu juos išsaugoti mūsų ir ateities kartoms. Tvarus miškininkavimas, kai subalansuojamos ekonominės, ekologinės ir socialinės miškų funkcijos – tai būdas ir įrankis pasaulio miškams išsaugoti bei nepertraukiamam jų naudojimui užtikrinti. Deja, daugelyje besivystančių pasaulio valstybių tvaraus miškininkavimo praktika neįsitvirtino, o miškų plotai jose ir toliau mažėja.
|
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Lesykla paukščiams - mūsų gerumo ženklas |
|
|
2011-01-06 |
 | Kiekvieną rudenį, regėdami artėjančią žiemą, keliame lesyklas, tą daryti skatiname ir kitus. Mes jau nediskutuojame apie poreikį lesinti paukščius, nes lesyklos seniai tapo įprastu reiškiniu. Abejojantiems tektų priminti, kad dalis žiemojančių ar sėsliai gyvenančių paukščių prie žmogaus būstų glaudėsi visada ir mokėjo pasinaudoti jo ūkyje esančiu lesalu. Kiti ilgainiui priprato, savotiškai „atrado“ naują maisto šaltinį. Kaip ir inkilų kėlimas, paukščių lesinimas žiemą dabar yra lyg maža kompensacija už gamtai padarytas skriaudas. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Miškininkai organizuoja laukinės gyvūnijos globą |
|
|
2010-12-30 |
 | Šią žiemą daugelyje šalies rajonų jau susidarė gana stora (kai kur - apledėjusi) sniego danga, pabloginusi ne tik smulkiosios faunos, bet ir kanopinių žvėrių (ypač stirnų) mitybos ir žiemojimo sąlygas. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Įspūdingiausios Lietuvos eglės – saugomos valstybės |
|
|
2010-12-30 |
 | Lietuvoje yra aštuonios valstybės saugomos eglės, kurios išsiskiria savo aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra. Visos jos priklauso paprastosios eglės (picea abies - lot.) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų žaliaskarių. |
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Naujienos 