www.kvepalai.lt

 

Europos Sąjunga kovo pabaigoje vėl patvirtino savo svarbiausias nuostatas iki 2020 m. penktadaliu didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendroje energijos gamyboje, mažinti oro taršą. Atitinkami uždaviniai keliami ir Lietuvai.

Pavyzdžiui, šalies sostinei Vilniui ES reikalavimuose numatyta iki 2016 m. taikyti pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus šiluminėse elektrinėse deginant mazutą išmetamų sieros oksidų norma griežtės 8,5 karto, išmetamų kietųjų dalelių kiekis privalės mažėti 2,5 karto. Azoto oksidų, išmetamų į aplinką deginant gamtines dujas, kiekį įsipareigota sumažinti 3,5 karto.

Šiandien šilumos energiją Vilniuje gamina trys elektrinės, veikiančios Savanorių prospekte, Baltupiuose ir Gariūnuose. Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkų skaičiavimu, Vilniaus elektrinių oro taršą pigiausia mažinti diegiant alternatyvų gamtinėms dujoms vietos biokurą – tai kainuotų apie 670 mln. litų. Kita išeitis – investuoti į išmetamų dūmų valymo filtrus. KTU mokslininkai apskaičiavo, kad modernių dūmų valymo įrenginių kaina Vilniui viršytų 1,2 mlrd. litų.

 

 

Ekspertai sutaria, kad Vilnius, investavęs per milijardą litų į dūmų valymo įrenginius, taptų dar labiau priklausomas nuo vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos kompanijos „Gazprom“ diktuojamų kainų. Nuolat brangstančios dujos kas mėnesį reguliuoja šilumos energijos kainą.

Pavyzdžiui, šiandien sostinę šildančioje bendrovėje „Vilniaus energija“ net 15 centų iš 21,10 ct/kWh be PVM šilumos energijos tarifo sudaro išlaidos gamtinėms dujoms ir mazutui įsigyti. Maža to, didžiulės išlaidos teršalų filtrams gerokai padidintų šilumos energijos kainą vilniečiams.

 

 

Investuoti reikiamą sumą (apie 670 mln. litų) į biokuro diegimą iki 2015 m. yra pasirengusi Prancūzijos energetikos įmonių grupė „Dalkia“, valdanti sostinę šildančią bendrovę „Vilniaus energija“. Teršalų mažinimo priemonėms kompanija skirtų dar 180 mln. litų.

Kompanija pateikė planą šilumos ūkį pritaikyti biokuro deginimui. „Dalkia“ investicijos leistų 60 proc. šilumos energijos sostinėje pagaminti naudojant biokurą ir užtikrinti įsipareigojimų ES įgyvendinimą Vilniuje. Šiuo metu mieste iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 9 proc. sostinei reikalingos šilumos.

Šimtamilijoninėms investicijoms „Dalkia“ įsipareigotų, jei Vilniaus savivaldybė pratęstų šilumos tinklų nuomos sutartį dvidešimčiai metų – nuo 2016 iki 2036 m.

 

 

Ekspertų teigimu, šis žingsnis leistų ateityje 2,3 proc. sumažinti šilumos kainą vilniečiams, o Vilniui – tapti mažiau priklausomam nuo dujų kainų.

Vietos kuras ne tik mažiau taršus, bet ir du kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, kurios ateityje tik brangs. Praėjusį šildymo sezoną šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1242 litus už toną naftos ekvivalento, už biokurą – 566 litus.

KTU mokslininko Kęstučio Buinevičiaus teigimu, pastaraisiais metais susidomėjimas alternatyviais energijos šaltiniais Europoje auga, kaip ir visame pasaulyje. Pietų šalys aktyviau naudojasi saulės energija, pajūrio valstybės renkasi vėjo energetiką, plečiasi biokuro panaudojimas.

Pasak jo, Lietuvoje kol kas tik 14 proc. energijos pagaminama iš alternatyvių energijos šaltinių (centralizuotai tiekiamos – 17-18 proc.) ir bene daugiausia rezultatų sulaukta deginant biokurą. Augdami biokurui naudojami augalai naudoja anglies dvideginį (CO2), tačiau jį vėliau išskiria deginamas biokuras, todėl CO2 išmetimas subalansuojamas, nesukuriamas šiltnamio efektas. Mokslininko teigimu, didžiausias kuro poreikis būna tada, kai prasideda šildymo sezonas, ir šį poreikį galime tenkinti degindami biokurą.

 

 

Ir iš tiesų, praktika rodo, kad šiandien pigiausiai šiluma kainuoja tuose miestuose, kuriuose šilumos gamybai plačiai naudojamas vietos biokuras.

Praėjusį šildymo sezoną mažiausia šilumos kaina pasižymėjo Ignalina, Molėtai, Širvintos, Tauragė, Kelmė, Raseiniai, Varėna, Šilalė, Švenčionys, Birštonas, Mažeikiai, Šilutė, Utena, juose biokuro dalis viso kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 procentų. Pavyzdžiui, Ignalinoje šilumos energija kainavo 16,94 ct/kWh, Molėtuose – 17,04 ct/kWh, Tauragėje – 17,46 ct/kWh.

Vilnius taip pat turi sukaupęs itin didelę biokuro panaudojimo patirtį. „Vilniaus elektrinėje“ veikia didžiausias Baltijos valstybės biokuru kūrenamas 500 MW katilas.

„Jie gerai dirba, netgi išmeta į atmosferą mažiau CO2, negu reikalauja normos. Visos kitos emisijos taip pat nėra didesnės negu deginant gamtines dujas“, - sakė „Pastogei“ K.Buinevičius. Jis priminė, kad nuo 2016 m. ES dar labiau griežtins oro taršos sąlygas ir tam reikia ruoštis jau dabar.

 

 

„Pastogės“ paklaustas, ar Lietuva turi pakankamai biokuro išteklių, kad patenkintų visus poreikius, ar neteks sostinei vėliau importuoti biokuro iš užsienio, dėl ko galėtų padidėti šilumos kaina, K.Buinevičius atsakė, kad, medieną tiekiančių ir miškus auginančių asociacijų teigimu, išteklių biokurui yra pakankamai. Šiandien labiausiai panaudojamos lengviausiai prieinamos medienos gamybos atliekos, tačiau jau dabar pradedamos naudoti kirtimų atliekos. Itin perspektyvus yra ir specialus biokurui skirtų augalų auginimas.

Mokslininkas taip pat buvo įsitikinęs, kad šilumos tiekėjai vien biokuru visų poreikių nepatenkins.

„To ir nereikia stengtis daryti. Turi būti apskaičiuoti racionalūs poreikiai. Bazinis kuras turėtų būti pigiausias, o trumpalaikiams, sezoniniams poreikiams tenkinti panaudojamas brangesnis. Sprendimai turėtų būti racionalūs, kompleksiški, tada ir kuro panaudojimas bus efektyviausias“, - sakė KTU mokslininkas K.Buinevičius.