| Susipažinta su Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos darbu Vokietijoje |
|
2003 metų pradžioje generalinė Brandenburgo miškų urėdija visą kraštą apimantį kontrolinį tinklą iš 133 gaisrų stebėjimo bokštų pakeitė į Antžeminę, aukštos rezoliucijos jutiklinę sistemą, kuri iš anksto aptinka miško gaisrus. Sistema „ Fire Watch" stebi maždaug 1,1 mln. ha viso Brandenburgo miškų ploto. Miškų gaisrai ne tik JAV, Kanadoje ar Viduržemio šalyse kasmet padaro didžiulę žalą verslui, ekonomikai ir ekologijai. Daugiau nei 75 % Brandenburgo miškų ploto taip pat pasižymi dideliu gaisringumu, nes čia vyrauja pušynai. 2008 m. Brandenburgo žemėje buvo užfiksuoti 349 miško gaisrai, apėmę 319,65 ha plotą. Didžiausias gaisras tuomet kilo birželio 9 d., apėmęs 197 ha plotą netoli Juterbogo, Teitovo-Flėmingo apskrityje. Naudojant automatizuotą miško gaisrų stebėjimo sistemą (ang. Automatic-Forest-Inspection-System-AFJS), pirmieji bandymai laukuose jau buvo atliekami nuo 1994 m. buvusioje.Kėnigs Vusterhauzeno miškų urėdijoje. 1999 m. Peico miškų urėdijos srityje ant tradicinių stebėjimo bokštų buvo įrengtas pirmasis bandomasis įrenginys su trimis sistemomis ir viena miško gaisrų stebėjimo stotimi. Daug metų atliekamų bandymų metu techninė įranga ir instaliuotos sisteminės technikos programinė įranga buvo pritaikyta ir optimizuota Brandenburgo aplinkai. Remiantis aeronautikos mokslinių tyrimų centro ,JDeutsches Zentrumfur Luft-und Raumfahrt" turimu patentu, įmonė „IQ wirelles GmbH" įdiegė sistemą visame krašte . 2003-04-23 „Fire Watch" sistema su 18 jutiklių buvo pradėta oficialiai naudoti visame krašte kaip operatyvinė priemonė. Tam, kad būtų užtikrintas viso Brandenburgo krašto miškų stebėjimas, reikėjo instaliuoti 109 optinių jutiklių sistemas. Kameros su pasukamu mechanizmu sumontuotos ant buvusių gaisro stebėjimo bokštų arba, jeigu geografiškai palankiau, ant mobilaus ryšio bokštų. Per aštuonias minutes kamera pasisuka 360° apie savo ašį ir kas 10° skenuojamo segmento užfiksuoja tris vaizdus, kuriuos po to stiklo pluošto kabeliu perduoda bokšto apačioje esančiam valdančiam skaičiavimo įrenginiui. Remiantis įvairiais algoritmais, čia analizuojamos vaizdų sekos. Sistema gali parodyti smulkiausias pilkas pakopas, menkiausius pasikeitimus atmosferoje. Ji gali, pavyzdžiui, tiksliai aptikti 15 km nuo bokšto esantį 10 m x 10 m dydžio dūmų debesį. Prie bokšto ar stulpo esantis kompiuteris aptikęs dūmus ir tuo pačiu įtaręs gaisrą, ISDN kabeliais arba jau naudojamomis radijo bangomis perduoda miško gaisrų stebėjimo stotims realius vaizdus, laiką ir koordinates. Jeigu vienoje darbo vietoje skirtingos sistemos kameros vienu metu arba paeiliui atpažįsta kylančius dūmus ir apie juos praneša, tai naudojamame žemėlapyje kompiuteris gali sudubliuoti pelengavimą. Kryžminis pelengavimas - tai patikimas šiuolaikinis gaisravietės nustatymo metodas. Kompetentingam terminalui (ugniagesių ir gelbėjimo tarnyba) iš pradžių pranešama telefonu, o po to faksu, pateikiant pagrindinius duomenis, žemėlapio išrašą, vaizdo iškarpą. Įdiegus ir įkūrus automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą (AWFS) „Fire Watch", buvo galima gerokai sumažinti miško gaisrų stebėjimo stotyse dirbantį personalą. Atsižvelgiant į tuomet 133 stebėjimo bokštams aptarnauti reikalingo personalo skaičių, sukonstravus automatizuotą miško gaisrų atpažinimo sistemą, darbuotojų buvo galima sumažinti daugiau nei dviem trečdaliais. Iš esmės pertvarkius stebėjimo sistemą, buvo galima pagerinti ir socialines darbuotojų sąlygas. Moderniose kompiuterizuotose vietose gauti pranešimai apie įtariamus gaisrus dabar analizuojami komandoje. Praėjusių metų praktika parodė, kad „Fire Watch" sistema yra techniškai pajėgi iš anksto atpažinti gaisrus pagal patikimą standartą. Tuo pačiu buvo pripažinta, kad yra galimybių sistemą tobulinti toliau. Tai susiję tiek su galimu įdiegtos programinės ir techninės įrangos, tiek su procesų organizavimu stotyse tobulinimu. |
|||
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2010-07-07 ) | |||