www.kvepalai.lt

 

Spigino 33 laipsnių karštis, o Druskininkų miškininkai “padegė mišką”. Gaisro imitacijos reikėjo elektroninėms priešgaisrinio stebėjimo kameroms patikrinti.Druskininkų miškų urėdijoje praėjusį penktadienį pradėjo veikti pirma Lietuvoje antžeminė automatinė miško gaisrų aptikimo sistema.

 

“Kleve, Kleve, ar girdite? Šklėrių bokštas mato gaisrą”. “Švendubrė mato gaisrą”. Druskininkų miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Audriaus Norkūno kabinete plyšavo racijos. Niekas niekur neskubėjo. Druskininkų miškų urėdo Viktoro Klimo sudaryta komisija laukė, kada pastebės ir kaip apie gaisrus praneš čia įdiegta antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema.

UAB “Telekonta” baigė šios sistemos montavimo darbus ir urėdijos sudarytą komisiją pakvietė įsitikinti, kaip ši sistema veikia.

Trys sistemos kameros su detektoriais sukosi ir panoraminį vaizdą stebėjo iš trijų “Bitės GSM” bokštų: Švendubrės, Šklėrių ir Merkinės. Gautą informaciją jos perduodavo į šiame, urėdijos miško apsaugos inžinieriaus, kabinete sumontuotą centrinį pultą. Jame yra 3 monitoriai.

Prie jų budintis operatorius galėjo matyti apie 62 tūkst. ha teritorijos, kurios 27 tūkst. ha - valstybiniai miškai, skenuoja-mą vaizdą.

Kartu miškus iš savų bokštų stebėjo ir urėdijos priešgaisrinės apsaugos budėtojai.

 

 

Pasak šią sistemą diegusios UAB “Telekonta” vadovo Svajūno Bernoto, kameros pirmiausia gaudo judesį. Jei jo kryptis kyla aukštyn, sistema gali apsirikti: pamanyti, jog tai dūmas. Todėl prie monitorių budintis operatorius visus pranešimus turi išanalizuoti.

Jei padidinus vaizdą matyti, kad tai tikrai gaisras, pasitelkdamas programą operatorius nustatys tikslias jo koordinates ir tik tada išsiųs priešgaisrinio gelbėjimo komandas. Detektoriai bokštuose 360 laipsnių kampu apsisuka per 8 minutes.

“Galima nustatyti, kad apsisuktų greičiau. Sistemą dar reikės priderinti prie vietos sąlygų”, - sakė projektų vadovas Laimonas Nikolajevas.

 

 

“Sistemoje yra įvairūs filtrai, kurie leidžia ignoruoti mašinų judėjimą, kitus šešėlius. Šalutiniai veiksniai, dėl kurių atsiranda klaidingi pranešimai, kiekvienoje vietovėje gali būti skirtingi, todėl juos analizuoti reikia sistemai veikiant”, - “Telekontos” projekto vadovas sakė, jog tam užteks dviejų savaičių. Druskininkų urėdija dėl to neturės jokių problemų, nes pagal sutartį UAB “Telekonta” įsipareigojo 3 metus prižiūrėti sistemą neimdama mokesčio.

 

 

Druskininkų miškų urėdas V.Klimas džiaugėsi, kad jo vadovaujama urėdija pirmoji, kurioje pradėjo veikti ši elektroninė gaisrų stebėjimo sistema. “Turėsime laiko perprasti visus jos subtilumus”, - sakė jis.

Druskininkų urėdas skeptiškai vertino abejones, kad galbūt šios sistemos, juo labiau sunkmečiu, nereikėjo.

“Tik ką miškuose pasirodę pirmieji benzininiai pjūklai irgi būdavo palikti atremti į kelmą, o darbininkai medžius pjovė dvirankiu. O dabar įduokite kam nors dvirankį. Arba kai gavome pirmą tiesiog miške medieną sortimentais rūšiuojančią techniką, nežinojome, kur ją dėti. Nuveždavome medžius į sandėlius, žmonės juos supjaustydavo, ir toji technika atskirus sortimentus išveždavo į lentpjūvę”, -pasakojo urėdas, kaip sunkiai skinasi kelią bet kokios naujovės.

Antžemines automatines gaisrų stebėjimo sistemas planuoja įdiegti dar 23 iš 42 šalies urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

 

 

Dalies teritorijos Druskininkų miškų urėdijoje įdiegta sistema neaprėpė. Tačiau papildomos kameros urėdijai pirkti neapsimokėjo. Šios vietos gerai matomos iš Leipalingio bokšto.

Veisiejų miškų urėdija, kurios administruojamoje teritorijoje yra šis bokštas, taip pat diegs tokią sistemą. Ji galės stebėti ir informuoti Druskininkų miškų urėdiją apie jai kol kas nematomus plotus.

2012 metais visų urėdijų priešgaisrinio stebėjimo sistemos bus sujungtos į vieną tinklą. Tad informaciją iš šios sistemos gaus net ir tos urėdijos, kurios jos nebus įdiegusios.

 

 

Druskininkų miškų urėdo sudaryta komisija konstatavo, kad antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema yra sumontuota pagal visus techninius reikalavimus, yra veikianti ir tinkama eksploatuoti.

Gaisrų stebėjimo įranga ir jos montavimo darbai Druskininkų miškų urėdijai kainavo per 1,3 mln. litų. Tačiau dalį pinigų - 80 procentų - urėdija ketina atgauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Šalies urėdijos, kurių miškai pasižymi didesniu gaisringumu, yra remiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę “Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.

Šiai priemonei finansuoti 2007-2013 metų laikotarpiu numatyta skirti 52,5 mln. litų paramą.

“Apskaičiavome, kad mūsų dalis, kuri nebus grąžinama -apie 250 tūkst. litų, - atsipirks per ketverius, penkerius metus”, - sakė Druskininkų miškų urėdas V.Klimas.

 

Informacija

    Iki vakar šalyje užregistruoti 85 miško gaisrai 16,6 ha plote. Dau¬giau kaip pusė šių gaisrų kilo privačiuose miškuose.

Didžiausi gaisrai buvo kilę balandžio mėnesį Šalčininkų ir Telšių urė¬dijų privačių savininkų miškuose. Abu buvo apėmę po 0,9 ha plotą.

Praėjusią savaitę miškai degė penkis kartus - po du miško gais¬rus Mažeikių bei Varėnos urėdijose ir vienas - Jurbarko urėdijoje. Vidutinis šių gaisrų plotas - 0,15 ha.