Apklausa
Naujienų prenumerata
Dabar naršo
Dabar naršo 6 svečiai(-ių)
Pagrindinis 
Naujienos Trečiąjį rugsėjo šeštadienį tradiciškai minime Miškininko dieną
Naujienos Trečiąjį rugsėjo šeštadienį tradiciškai minime Miškininko dieną | Trečiąjį rugsėjo šeštadienį tradiciškai minime Miškininko dieną |
|
Mokslinės konferencijos metu pranešimus skaitys svečiai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos, LAMMC Miškų instituto atsakingi darbuotojai. Antroje dalyje, skirtoje prof. P.Matulionio 150 – ųjų gimimo metinėms, Miškininko dienai bei Miškų instituto 60 – mečiui paminėti pranešimus skaitys Miškininkų sąjungos prezidentas, LŽŪU rektorius, bei Miškų instituto vadovybė. Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų miškų žinyboje daug kas pasikeitė. Radikalios pertvarkos, siekiant ekonominio efektyvumo ir veiklos skaidrumo, pradėtos 1997 m. Tuo metu apvaliosios medienos buvo kertama apie 30 proc. daugiau negu dabar. Tačiau tada nesugebėta surinkti net 5 kartus mažesnių išteklių mokesčių (2010 planuojama sumokėti apie 125 mln. Lt visų mokesčių). Lietuvos valstybinių miškų žinyba sukuria beveik 4 tūkst. darbo vietų (iš jų - du tūkstančiai miškininkystės specialistų), nors nuo 1995 m. valstybinių miškų sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 15000 iki 4000. Valstybinių miškų žinyboje (daugiausiai ne specialistai) didžiąja dalimi dirba kaimo žmonės. Miškų urėdijoms 2001 m. buvo suteiktas valstybės įmonių statusas. Be visų kitų privalomų valstybės įmonėms mokesčių miškų urėdijos nuo tada moka pelno mokestį. Ankstesnių metų archajiška medelynų sistema dabar iš esmės modernizuota. Miškų urėdijos į šį darbo barą investavo daugiau nei 60 mln. litų uždirbtų lėšų. Švedijos ir Latvijos miškininkai šiandien perka sodmenis ir iš Lietuvos valstybinių miškų medelynų. Per 20 metų laikotarpį akivaizdžiai patobulėjo miškininkystės darbai – mechanizuotas dirvos paruošimas, miško sodinimas, pertvarkyta želdinių apsauga, taip pat modernizuota priešgaisrinė miškų apsauga. Vien tik įsisavinant ES lėšas įsigyta per trisdešimt priešgaisrinių automobilių su modernia įranga, šiuo metu miškų urėdijose diegiama vieninga antžeminė gaisrų stebėjimo sistema. Klimato pokyčiai vis dažniau iššaukia įvairius mūsų kraštui nebūdingus kataklizmus (stiprūs vėjai ir audros, dideli karščiai, gausūs krituliai ir kt.), ko pasėkoje padaroma didelė žala gamtai, miškų ištekliams ir valdytojų turtui. 2010 m. rugpjūčio mėn. stiprūs vėjai išvertė ir išlaužė didžiulius plotus valstybinių ir privačių miškų, nesutvarkytos vėjavartos ir vėjalaužos bei šiemet netikėtai gausiai išplitusio eglinio skydamario pažeisti eglynai ateinančiais metais gali virsti žievėgraužio tipografo masinio išplitimo židiniais. Valstybinius miškus valdantys miškininkai daugelį metų patiria nuolatinį spaudimą, kurio tikslas - sumenkinti valstybinių miškų reikšmę visuomenės akyse ir juos išdraskyti. Tendencingai nenorima pripažinti kompleksinio miškų ūkio privalumų, miškų ūkis vertinamas tik pernelyg siauru – ekonominiu aspektu. Nežinomybė dėl valstybinių miškų ūkio pertvarkymo modelių ir scenarijų taip pat neprisideda prie valstybinėje miškų sistemoje dirbančių žmonių kryptingo, nuoseklaus ir produktyvaus darbo. Pastaruoju metu tapo populiaru lyginti valstybinių miškų veiklos efektyvumą su kitų ūkinę veiklą vykdančių įmonių veiklos efektyvumu visai nekreipiant dėmesio į tai, kad miškų urėdijos patiria dideles veiklos išlaidas, užtikrinančias grįžtamąsias pajamas įmonei tik po 60-100 metų, miškų atkūrimui, įveisimui ir apsaugai, o taip pat miško gamtosauginio bei rekreacinio potencialo išsaugojimui. Per Lietuvos nepriklausomybės 20 metų valstybinių miškų sistemos valdyme ir veikloje įvykdytos žymios transformacijos: atsisakyta medienos perdirbimo veiklos – miškų urėdijose buvę 36 medienos perdirbimo cechai buvo arba perduoti Valstybės turto fondui, arba likviduoti; nuo 2004 m. miškų urėdijoms priskirti nacionalinių parkų miškai; nuo 2001 m. miškų urėdijų veikia kaip valstybės įmonės; įdiegta “skandinaviškoji“ medienos ruošos technologija, atsisakant stiebų pjaustymo 35 galutiniuose medienos sandėliuose. To dėka medienos ruošos sąnaudos sumažėjo 25 mln. litų. medienos ruošos ir miško darbų vykdyme išplėstas paslaugų (rangos) pirkimas; miško sodmenų daigynai ir medelynai modernizuoti, įrengiant modernias laistymo sistemas bei mechanizmus; valstybinė miškų kontrolė atskirta nuo miškų politikos formavimo ir ūkinio valdymo funkcijų. Dėka įgyvendintų priemonių per 20 metų pasiekti šie valstybinių miškų veiklos rezultatai: valstybinės reikšmės miškų plotas padidėjo 70 tūkst. ha; valstybinės reikšmės miškų medynų tūris padidėjo 47 mln. kub. m, o jų vertė per 1 milijardą litų; brandžių medynų tūris padidėjo 22 mln. kub. m; Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama grąža (veiklos ir pelno mokesčiai į valstybės biudžetą – “dividendai”) padidėjo nuo 7 mln. litų 1995 m. iki 51 mln. litų 2010 m., t.y. 7,3 karto; įvertinus tai, kad 1995 m. miškų kirtimo apimtys buvo 5,28 mln. kub. m, o 2010 m. – 3,6 mln. kub. m. , sumokėtų veiklos ir pelno mokesčių (dividendų) į valstybės biudžetą už 1 kub. m medienos, apimtis padidėjo nuo 1,3 lito iki 14,2 lito, t.y. 11 kartų; atsižvelgiant tai, kad dalis mokesčių (apie 6 mln. litų) grįžta į valstybinį miškų sektorių įvairioms programoms finansuoti, santykiniai mokesčiai (dividendai) nuo 1995 m. padidėjo daugiau nei 40 kartų; visų mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą sumokėta per 2 milijardus litų; Veiklos ir pelno mokesčiai („dividendai“) į valstybės biudžetą per 15 metų padidėjo 11 kartų: nuo 1,3 Lt iki 14,2 Lt. už kietmetrį medienos, t.y. „dividendai“ valstybei padidėjo nuo 7 mln. (1995 m) iki 51 mln. (2010m) litų. Valstybinių miškų žinyba sėkmingai įveikė ekonominę recesiją. Veiklos rezultatai miškų urėdijose šiandien pakankamai geri. Kliūtys, trukdančios efektyviai dirbti - šalinamos nuolat. Nepaisant visų šiandien susiklosčiusių nepalankių situacijų, strėlių, nukreiptų į valstybinius miškus, visoje Lietuvoje minime tradicinę šventę – Miškininko dieną. Tik dirbdami išvien, būdami vieningi savo veikloje bei pastangose išsaugoti valstybinius miškus, pasieksime gerų rezultatų. Po vieną mes silpni, visi drauge – kaip miškas – galingi. Pasveikinkime šia gražia proga vieni kitus, negailėkime optimistiškų žodžių ir linkėjimų, nepamirškime buvusių miškininkų, kurie dirbo kartu, iš kurių sėmėmės miškininkavimo žinių. VĮ Tytuvėnų miškų urėdija sveikina visus Lietuvos miškininkus su profesine švente ir linki geros kloties darbuose ir džiaugsmo šeimose. |
|||
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2010-09-16 ) | |||
