Skip to content

Apklausa

Kaip vertinate mūsų svetainę
 

Dabar naršo

Dabar naršo 31 svečiai(-ių)
fsc_ok.png
Transporto kontrolė - AKIS
Naujienos arrow Veikla > arrow Draustiniai
Draustiniai Spausdinti
SAUGOMOS TERITORIJOS
Saugomų teritorijų ir riboto ūkinio režimo plotų charakteristika
 
Urėdijos teritorijoje yra 4561 ha plotų su ribotu, specifiniu ūkiniu rėžimu. Visuose šiuose plotuose ribojamas pagrindinis naudojimas. Draudžiama ir kai kuri kita ūkinė veikla. Tytuvėnų urėdijos miškuose yra įsteigti ir Lietuvos Vyriausybės patvirtinti 7 draustiniai. Tai Kražių - Medžiokalnio botaninis draustinis, Užpelkių botaninis - zoologinis draustinis, Pakėvio botaninis draustinis - spanguolynas ir Papušynio botaninis draustinis – spanguolynas, Gomertos kraštovaizdžio draustinis ir Kražantės hidrografinis draustinis.
Kražių – Medžiokalnio botaninis draustinis įsteigtas 1960 m.  Bendras  draustinio plotas 79 ha.   Į draustinio  teritoriją patenka Kražių girininkijos  septynioliktas kvartalas (70 ha) ir dalis kv. 667 (9 ha). Draustinio įsteigimo tikslas yra išsaugoti vertingą 150 metų amžiaus vaizdingą ąžuolyną ir draustinio  teritorijoje augančius  retus  augalus. Pagal  1978  metais Mokslų Akademijos Botanikos instituto  atliktus draustinio  augalijos  tyrimus draustinyje saugomi šie augalai   (viso  13 rūšių):
boloninis  katilėlis - Campanula bononiensis
statusis  atgiris - Huperzija selago
miškinis pataisas -  Lycopodium  annotinum
paprastoji pakalnutė - Convallaria majalis
daugiažiedė baltašaknė - Polygonatum multifiorum
menturlapė baltašaknė - Polygonatum verticillatum
aukštoji  gegūnė - Dactylorhiza fuchsii
kiaušininė dviguonė - Listera  ovata
dvilapė blandis - Platanthera bifolia
žalčialunkis - Daphne mezereum
šlakinė kregždinė - Vincetoxicum hirundinaria
paprastasis burbulis - Trollus europaeus
ežinė viksva - Carex muricata
Pagal  tyrimo duomenis  draustinyje  iš viso  inventorizuotos 335  aukštesniųjų augalų rūšys. Draustinio  teritorijoje draudžiama keisti  žemės paviršiaus pobūdį, kultūrinti pievas, transformuoti naudmenas, apsodinti mišku aikšteles, kuriose auga retieji augalai. Leidžiami tik sanitariniai ir ugdomieji  kirtimai žiemos metu.  Kita draudžiama veikla nurodyta botaninių draustinių nuostatuose.
Užpelkių botaninis – zoologinis draustinis įsteigtas 1960 m. Bendras draustinio plotas 1781 ha, t.tarpe Kelmės rajone 1777 ha ir Radviliškio rajone 4 ha. Tytuvėnų girininkijoje į draustinio teritoriją patenka 21-45 kvartalai (1617 ha plotas). Taip pat į draustinio teritoriją patenka Gauštvinio ežeras (125 ha) ir geležinkelio ruožas Pagėgiai - Kuktiškės (39 ha.).
Draustinio įsteigimo tikslas yra išsaugoti retas bei nykstančias augalijos bei gyvūnijos rūšis ir sudaryti sąlygas joms paplisti gretimuose plotuose. 1979-1980 metais Botanikos instituto atlikti draustinio augalijos tyrimo darbai. Rastos 503 aukštesniųjų augalų rūšys, tarp jų 22 saugomos:
 švedinė kiaulpienė - Taraxacum suesicum
statusis atgiris - Huperzia selago
Rusovo gegūnė - Dactylorhiza russowii
pievinis plauretis - Gymnadenia conopsea
paprastoji auklė - Pinguicula vulgaris
šiurkštusis katilėlis - Campanula cervicaria
miškinis pataisas - Lycopodium annotinum
šarkakojis pataisas - Lycopodium clavatum
aukštoji gegūnė - Dactylorhiza fuchsii
raudonoji gegūnė - Dactylorhiza incarnata
dėmėtoji gegūnė - Dactylorhiza maculata
plačialapis skiautalūpis - Epipactis helleborine
kiaušininė dviguonė - Listera ovata
dvilapė blandis - Platanthera bifolia
vyriškoji gegužraibė - Orchis mascula
vandens  lelija - Nymphaea alba
mažažiedė  lelija - Nymphaea candida
paprastasis burbulis - Trollus eropaeus
žalčialunkis - Daphne  mezereum
vaistinė  šventagaršvė - Archangelica officinalis
raktažolė pelenėlė - Primula farinosa
hibridinė plukė - Anemone nemorosa
Iš saugomų gyvūnų paminėtini: baltasis kiškis, ūdra, ribojamas briedžių ir elnių sumedžiojimas. Saugomi paukščiai: pilkoji gervė (26,27,31 kvartalai), vapsvaėdis (36 kv.), naminė pelėda  (32   kv.),  pilkoji meleta.  Taip  pat  saugomos   kai kurios retos  vabzdžių rūšys.
Draustinio  teritorijoje draudžiama keisti gruntinio vandens  ir upių bei ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kada gerinamos  retųjų augalų augimo  sąlygos. Draudžiama kultūrinti pievas, transformuoti naudmenas, apsodinti mišku aikšteles, kuriose auga retieji augalai. Leidžiami  tik sanitariniai  ir ugdomieji miško kirtimai  žiemos  metu. Kita draudžiama veikla nurodyta botaniniu-zoologinių’draustinių nuostatuose.
Pakėvio botaninis draustinis - spanguolynas įsteigtas 1983 m. Kelmės girininkijos Pakėvio miške. Jis apima 52-54 kvartalus ir dalį 51 kvartalo. Bendras jo plotas 416 ha.
Draustinis įsteigtas tuo tikslu, kad  išsaugoti spanguolėms  tinkamas  augti natūralias augavietes, taip pat  išsaugoti spanguolių genetinį  fondą, reguliuoti jų išteklių naudojimą bei išsaugoti kitas vertingas aukštapelkių ekologines sistemas.
Draustinio, teritorijoje draudžiama melioruoti žemę, eksploatuoti durpes, vykdyti plyną kirtimą V, Va, Vb boniteto miškuose, panašaus našumo plynumose sodinti mišką, vartoti pesticidus.
Papušynio botaninis draustinis – spanguolynas įsteigtas 1983 m. Bendras draustinio plojas 255 ha. Draustinis įsteigtas per dvi vietas. Pirmoji vieta apima tik Šiluvos girininkijos 38 ir 40 kvartalų dalį. Jo plotas 78 ha. Antroji vieta apima Šiluvos girininkijos 43, 44, 50, 51, 52 kvartalų dalis (plotas 177 ha), tame tarpe girininkijos VRM miškuose 164 ha. 
Draustinis įsteigtas   tuo tikslu,   kad  išsaugoti spanguolėms  tinkamas  augti natūralias augavietes,   taip pat  išsaugoti spanguolių genetinį  fondą,   reguliuoti jų išteklių naudojimą bei išsaugoti kitas vertingas aukštapelkių ekologines sistemas.
Draustinio, teritorijoje draudžiama melioruoti žemę, eksploatuoti durpes, vykdyti plyną kirtimą V, Va, Vb boniteto miškuose, panašaus našumo plyn¬umose sodinti mišką, vartoti pesticidus.
Gomertos kraštovaizdžio draustinis. Jo bendras plotas yra 4873 ha, o Šiluvos  girininkijoje 776 ha. Į jo teritorija patenka ir Papušynio botaninis  draustinis - spanguolynas. Į draustinio teritoriją patenka Šiluvos girininkijos 37-44 kvartalai ir dalis 50,51,52 kvartalų. 
Kražantės hidrografinis draustinis. Bendras jo plotas yra 479 ha, o miškų urėdijos žemėse 153 ha. Į jo teritoriją patenka Kelmės girininkijos 41 kvartalas ir dalis 42 kvartalo iki žvyrkelio. 
Pakrančių apsaugos juostos. Miškų urėdijos teritorijoje prie natūralių ir sureguliuotų upių bei upelių (pagal upių  kadastro  knygą) ir prie visų ežerų išskirtos, pakrančių apsaugos juostos. Jų plotis priklauso nuo  upės  ilgio  ar  ežero dydžio. Bendras tokių pakrančių  apsaugos.
 
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011-02-14 )
 
www.infoside.lt