www.kvepalai.lt

Neįgaliesiems

 

Prabėgę metai neatnešė nei netikėto perversmo, nei planuotų lūkesčių neišsipildymo. Miškas auga. Visada. O darbai? Jei nespėji – vejasi mus. Darbai nudirbti, bet, niekas neneigia, visiems įtampos būta. Visi mes sodinam medžius – šiandien gimusiam sūnui ar dukrai, Tėvynei, Lietuvai, jos puoselėtojams V. Kudirkai, J. Basanavičiui ar kitiems. Oficialiai dažnas valstybės tarnautojas pasakytų: „Vienas iš praeitų metų veiklos prioritetų, pats svarbiausias – gausinti šalies žaliąjį auksą – mišką.“ Skamba gražiai – kintant planetos klimatui svarbu juos išsaugoti ateities kartų labui. Bet ar neprarasim tų savo miškų? Ar nenutiks taip, kaip jau atsitikę kai kuriose šalyse – medžiai auga tik parkuose?

Sausio 20 d. LR aplinkos ministerijoje aptarta Generalinės miškų urėdijos praeitų metų veikla ir 2011–2012 m. veiklos prioritetų ataskaita.Valstybinių miškų sektoriaus ekonominiai rezultatai bei perspektyvos apie puse metų buvo gvildenami aukščiausių valstybinės valdžios institucijų. Visuomenę jaudino škvalo padarinių likvidavimo eiga. Miškų urėdijų įnašai (kasmet apie 20 mln. litų)  į  Specialiąją bendrųjų miškų ūkio reikmių programą lemia svarbių bendrųjų miškų ūkio vystymo uždavinių sprendimų  įgyvendinimą. Šalies Vyriausybė ir finansinės institucijos stebi valstybinio miškų sektoriaus valdomo turto grąžą, įmokas į valstybės biudžetą. Šie klausimai buvo  atasakitos svarstymo dėmesio centre.

Ta proga pakalbinome generalinio miškų urėdo pavaduotoją Zdislovą Truskauską.

Gimęs gražiausiame Aukštaitijos kampelyje, gal net sakytume Minčios girioje, Z. Truskauskas turi ką papasakoti. Ir ne vien apie skaičius ir hektarus…
   Deja, girių žinovas liūdnai atsidūsta – daugelyje besivystančių pasaulio valstybių tvaraus miškininkavimo praktika neįsitvirtino, o miškų plotai jose ir toliau mažėja. „Tvaraus miškininkavimo praktika pastaruoju metu Lietuvoje taip pat nuolat kritikuojama. Kalbama tik apie ekonomines funkcijas, pamirštant ne mažiau svarbias, o tiksliau – prioritetines – ekologines, socialines, rekreacines ir kitas. Miškininkai įpratę medį auginti, o šiemet nepriklausoma nuo mūsų jėga – atūžusi vėtra, ir ne viena, rovė, laužė ir kitaip niokojo medžius bei miškus.

„Daugiausia įtampos ir rūpesčių sukėlė 2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas. Ne tik miškinininkams – ūkininkams, viensėdžių ir net didmiesčių gyventojams. 10 miškų urėdijų valstybinės reikšmės miškuose 27,4 tūkst. ha plote išlaužė ir išvertė apie 0,58 mln. kietmetrių medienos, - vardijo Z. Truskauskas. – Draugėn susitelkus pavyksta didelius darbus atlikti – šalies miškų urėdijos sėkmingai sutvarkė škvalo padarinius. Ypač svarbu, kad valstybės valdomo turto – miškų – nesumenkino ekonominės krizės, reformos ir kiti nepalankūs vėjai. Miškų urėdijos, sustabdžiusios planuotų biržių kirtimą, miško ruošos pajėgumus perkėlė į škvalo sudarkytus miškų plotus kitose urėdijose. Be to, miškų urėdijoms perduoti ir kiti papildomi darbai: nacionalinių parkų miškų tvarkymas, vidaus auditas, sertifikavimas.“

Lietuvos miškų vertė, pasak Z. Truskausko, per du atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmečius stipriai išaugo. Ir ne vien dėl to, kad žmonės vaikėsi pelno. Atgautose nederlingose žemėse sodino medelius, puoselėjo jaunuolynus, ugdė medynus - kad ateities miškas būtų atsparus negandoms, turtingas biologine įvairove, našus kokybiška ir paklausia mediena. Juk lietuvio prigimtyje užkoduota – užauginti medį...

„Nepaisant didžiulio dėmesio ir kritikos, valstybinių miškų sektorius dirbo stabiliai, taip pat nepaisant įvairių institutų išvadų, politinių vėjų bei praūžusios tikros, gamtinės stichinės nelaimės, miškuose ir toliau bus dirbama vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miškininkavimo principais“, – įsitikinęs Z. Truskauskas.