Apklausa
Naujienų prenumerata
Dabar naršo
Dabar naršo 21 svečiai(-ių)
Pagrindinis 
Naujienos Lietuvos miškai
Naujienos Lietuvos miškai | Lietuvos miškai |
|
Saulėti ir net iki 30 laipsnių šilumos įkaitę orai džiugina vasaros ir šilumos išsiilgusius ir vargina kaitrą sunkiau toleruojančius žmones . Todėl dauguma žmonių laisvas minutes praleidžia gamtos prieglobstyje. Tačiau susidariusios gamtinės sąlygos ir neretai neatsargus ir neatsakingas elgesys verčia nerimauti dėl didėjančios gaisrų grėsmės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, dauguma miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje, dėl tyčinių padegimų. Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką ar palikę degantį laužą. Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6-7 min. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukštelių, įvairiausių augalėlių. Pats derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per 3-4 metus. O ką kalbėti apie oro taršą...Labai pavojingi yra durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunku užgesinti. Valstybiniams miškams kasmet padaroma žala siekia pusę milijono litų. Savaitgalį sulaukėme lietaus. Vietomis jis buvo gausesnis, su žaibais ir perkūnija, vietomis tik dulkes nuplovė. Todėl pavojus gaisrams kilti išlieka. VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos teritorijoje dar vis IV klasės miškų gaisringumas (gaisrų tikimybė didelė), todėl urėdijos miškininkai ragina gyventojus neprarasti atsargumo su ugnimi gamtoje ir pataria: Miške, kur itin greitai gali užsiliepsnoti sausa žolė, spygliai, dervingų medžių šakelės, samanos, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti. Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų nurodymus. Pastebėję beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingi pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami, kol ugnis išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę, užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais ar užtrypiant kojomis, užpilant vandeniu arba užberiant žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius bendrosios pagalbos telefonu 112 , praneškite miškininkams. Miškuose daug kur kabo užrašai: „ Neuždek miško!“, „Atsargiai su ugnimi“, „ Nešiukšlink“. Rodos, visi pamato, visi supranta, bet išvažiuoja žmonės iš miško ir vis vien palieka rusenančius laužus, ką jau bekalbėti apie įvairius butelius...Kodėl taip yra? Nejaugi iš tikrųjų nesinori gyventi švarioje bei gražioje aplinkoje...Juk taip gera atsigulti ant žolės, apie nieką negalvoti ir žiūrėti į dangumi plaukiančius debesis ar lenktyniaujančius paukščius...Tačiau taip būna ne visada, tiesa? Kartais ant jos gultis nelabai ir norisi – būna pilna šiukšlių, nuorūkų, stiklo šukių ... Atliekos (plastikiniai maišeliai, buteliai, vienkartiniai indai ir kt.) teršia gamtą, ilgai išlieka nesuirusios, o atliekų sankaupos yra pavojingų mikroorganizmų – įvairių ligų sukėlėjų – židinys. Maloniai praleidę laiką gamtoje, nepamirškime susirinkti atliekų ir saugiai jų išmesti tam skirtose vietose ir talpose. Šalia nesant konteinerių, nepalikime atliekų, surinkime jas ir nuvežkime iki artimiausio konteinerio. Ne vienam atrodo, kad tvarkyti aplinką, rūpintis gamta yra kažkieno kito pareiga. Gi nieko neatsitiks, jeigu nuorūkas numesite ne ant žemės, o pasidėsite į kokią nors dėžutę, pakelį nuo čipsų ar šokolado įsidėsite į kišenę... Kiekviena numesta šiukšlė reikalauja rankų kito žmogaus , kuris tą šiukšlę pakeltų. Nebūkime abejingi , taip pat ir aplinkinius sudrausminkime, kai jie daro ką nors piktą aplintai. Mus supa tokia nuostabi gamta, bet tas grožis yra labai trapus. Ir jos grožis priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir kultūros. Šiukšlindami miške- pabrėžiame kultūros nebuvimą, negerbiame gamtos ir žmogaus, kuris čia atvyks po mūsų. Rūpindamiesi savo dvasine ir fizine sveikata, paraginkime vieni kitus: mažieji – didžiuosius, didieji mažuosius – išvykstant iš poilsiavietės visada palikti ją tvarkingą! Miške automobiliais važinėkime tik keliais, nestatykime jų tarp medžių ar ant gyvosios miško paklotės. Nelaužykime poilsiavietėse, apžvalgos aikštelėse esančių miško baldų, informacinių ir priešgaisrinių stendų. Grybaudami neieškokime jaunų grybų po miško paklote- taip grybaujant sužalojama grybiena. Uogaujant nenaudokime lapus draskančių šukų. Uogos nederės daugelį metų. Svarbiausia, nepamirškime, kad miške mes esame tik svečiai. Svetingai priimti – mokėkime tvarkingai išeiti. Tikimės poilsiautojų, uogautojų ir grybautojų pavyzdingo elgesio. Saugokime mūsų visų turtą – mišką! Miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Alfreda Vaitekūnienė |
|||
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2011-06-30 ) | |||
