www.kvepalai.lt

Neįgaliesiems

 

Vienas svarbiausių ir atsakingiausių miško darbų – miško atkūrimas ir naujo įveisimas. Tačiau miškininkų triūsas kartais nueina perniek dėl itin šlapio dirvožemio, kuriame pasodinti medeliai skursta arba visai sunyksta. Norėdami būti užtikrinti savo darbo vaisiais, Šiaulių miškų urėdijos miškininkai praėjusį pavasarį pasidarbavo iš peties – nuleidus paviršinį vandenį, didžiulis urėdijos miškų plotas keliasi naujam gyvenimui.

 

„Atvažiuokite čia po penkiasdešimties metų – pamatysit, kaip mūras oš naujas miškas“, – rodydamas į naujai apželdintą plotą Klebonų miške (Šiaulių r.), šypsodamasis sako Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas.

Stovime miško keliuke palei savotiškai numelioruotą kirtavietę. Kiek akys užmato, į kirtavietės gilumą driekiasi šviežiai iškastas maždaug vieno metro gylio griovys, kuriuo žemyn srūva vanduo. Po kurio laiko gamta griovį natūraliai sumažins, plika akimi jis taps sunkiai pastebimas.

Geriau įsižiūrėjus, vasariškoje žalumoje stiebiasi liauni medeliai – vieno hektaro plote užsodinta per 3 000 juodalksnių. Po daugelio metų šioje dabar plynoje vietoje oš tankus miškas. „Paviršinio vandens nuleidimo vagos reikalingos, nes ir savaime nukritusiai sėklai, ir naujam pasodintam medeliui itin drėgnuose miško plotuose dažniausiai gresia sunykimas. Tai tas pats, kaip augalą sodinti į balą“, – apie atliktų darbų prasmę vaizdžiai pasakoja Valdas Nausutis, Šiaulių girininkijos girininkas.

 

 

Praėjusį ankstyvą pavasarį mažoji melioracija Šiaulių urėdijos miškuose buvo atlikta daugiau kaip 20 ha plote, prieš tai atrinkus drėgniausias girininkijų kirtavietes. Darbai atlikti Šiaulių miškų urėdijos lėšomis. Kai kuriose itin drėgnose kirtavietėse iškasta po du iki 200 metrų ilgio griovius, kurių gylis – apie vieną metrą. Pavyzdžiui, viena nemaža kirtavietė Gruzdžių girininkijos Gulbino miške pavasarį buvo apsemta iki pat kelio, šios girininkijos girininko Algirdo Černausko žodžiais, visa teritorija – uždumblėjusi pelkė, vienas vanduo. Dabar joje stiebiasi tūkstančiai medelių.

Darbuotasi ekskavatoriumi – specialiomis drenavimo vagomis buvo nuleistas paviršinis vanduo. Siekiant nepažeisti ekosistemos, pašalinti nepageidaujami medžiai, kelmai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos. Drenuotuose plotuose pasodinta tūkstančiai medelių, daugiausia juodalksnių, mat šie medžiai – šlapios žemės mėgėjai – geriausiai tinka vietos sąlygoms ir dirvožemiui.

„Paviršinis vanduo nuleidžiamas siekiant įveisti kokybišką mišką bei gausinti biologinę įvairovę, kitaip šlapiose vietose augs drėgmę mėgstantys menkaverčiai karklai, drebulės, kiti augalai, iš kurių valstybei ir tėvynei jokios naudos“, – sakė G. Tamošiūnas.

 

 

Tiesa, toks miško dirvožemio paviršinės drėgmės sausinimo būdas nėra naujas – dar XIX a. griovius kasdavo rankomis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šis metodas kurį laiką buvo primirštas, teigta neva miškas turi gyvuoti natūraliai. Tačiau apleisti, neatkuriami miško plotai tiesiogine prasme yra nuostolis valstybei. Tuo tikslu Generalinės miškų urėdijos sprendimu miškų urėdijoms ir buvo nurodyta užmirkusiuose miškų plotuose paruošti želdavietes ar želvietes miškui želdinti.

Darbų dar laukia daug – Šiaulių miškų urėdijoje, kurią sudaro 7 girininkijos, du trečdaliai valstybinių miškų yra padidėjusio drėgnumo. Kitą pavasarį mišką numatoma toliau drenuoti ir atsodinti.

Mažoji melioracija gerokai padidins naudingojo miško plotus: praėjusį pavasarį Šiaulių urėdijoje iš viso buvo apželdinta 342 ha miško.