www.kvepalai.lt

Neįgaliesiems

 

Prasidedant grybavimo sezonui, vis daugiau žmonių plūstelės į miškus. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie netausoja gamtos, neatsargiai ir neatsakingai elgiasi su ugnimi, o net menkiausia kibirkštėlė, numesta neužgesinta nuorūka gali sukelti gaisrą. Beveik visi miško gaisrai ir kyla dėl žmonių kaltės.

Ugnis per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus. Aplinkos ministerija kviečia visuomenę saugoti žaliąjį Lietuvos turtą, miške labai atsargiai elgtis su ugnimi. Pastebėjus gaisrą, būtina jį tuoj pat gesinti, o jeigu tai neįmanoma, – nedelsiant skambinti į artimiausią miškų urėdiją, girininkiją ar Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Šiais metais iki rugpjūčio 18 d., preliminariais Generalinės urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje kilo 133 miško gaisrai 289 ha plote, iš jų 45 gaisrai – privačiuose miškuose. 2010 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 106 miško gaisrai 20 ha plote. Šiemet urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo išvykusios daugiau nei 400 kartų. Didžiausias gaisras, apėmęs 267 ha plotą, buvo kilęs birželio pradžioje Šilutės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje.